Agranulocitozė


Agranulocitozė – tai būklė, kuomet periferiniame kraujyje neutrofilų (ląstelės, randamos kaulų čiulpuose, kraujyje, audiniuose) skaičius yra mažesnis nei 100 mikrolitre. Neutrofilų skaičiaus kraujyje sumažėjimas (žemiau 1500/µL (< 1,5 x 109/l)), vadinamas neutropenija. 

Esant agranulocitozei, žmogus paprastai nejaučia jokių specifinių simptomų. Tačiau sirgdamas šia liga asmuo turi didelę riziką susirgti įvairiomis infekcijomis, kurios gali pasireikšti itin sunkiai ir komplikuotis sepsiu ar dauginiu organų disfunkcijos sindromu.

Kas lemia šios būklės išsivystymą

Pagrindinė agranulocitozės priežastis – šalutinis vaistų poveikis, nes granulocitus kraujagyslėse ardo kai kurie specifiniai baltymų kompleksai.

Agranulocitozę gali sukelti tokie medikamentai kaip:

  • vaistai nuo skausmo ir temperatūros (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, pvz.: analginas);
  • traukulius slopinantys preparatai (pvz., vaistai nuo epilepsijos);
  • diabetą gydantys vaistai;
  • psichotropiniai vaistai;
  • skydliaukės funkciją slopinantys vaistai. 

Šios būklės atsiradimui įtakos gali daryti ir toksinis poveikis kaulų čiulpams dėl, pavyzdžiui, jonizuojančios radiacijos, chemoterapinių preparatų naudojimo, Fusarium grybelio ir pan. 

Agranulocitozė gali būti ir imuninės kilmės arba ją gali sukelti ir kai kurios sunkios infekcijos.

Kaip agranulocitozė gydoma

  1. Ligonis pirmiausia yra izoliuojamas sterilioje aplinkoje.
  2. Jei agranulocitozę sukėlė medikamentai, jų vartojimas turi būti nutrauktas.
  3. Agranulocitozės gydymui paskiriami vaistai, stimuliuojantys neutrofilų gamybą kaulų čiulpuose.
  4. Karščiuojantis pacientas gydomas antibiotikais, priešgrybeliniais, priešvirusiniais vaistais.
  5. Sepsio profilaktikai ir gydymui skiriama intraveninių imunoglobulinų. 

Paskutinė atnaujinimo data 2023-06-07

Gydytojai, kurie jus priims greičiausiai