Peritonitas – tai sunki, gyvybei pavojinga liga, pasireiškianti ūminiu visos pilvaplėvės arba jos dalies uždegimu, dėl kurio pilvo ertmėje atsiranda skaidraus skysčio, o jei liga progresuoja – pastebimas pūlingas uždegiminis skystis.
Dažniausiai šią ligą sukelia bakterijos, patekusios į pilvo ertmę. Dažni sukėlėjai – Esherichia coli, stafilokokai, streptokokai ir kt.. Bakterijų į pilvaplėvę gali patekti dėl traumuotos pilvo sienos, sergant pilvo organų ligomis, per diafragmą, jos gali atkeliauti per kraują/limfą iš kitų uždegiminių židinių organizme.
Tačiau jei bakterijų patenka nedaug – organizmas pats jas nukenksmina, tokiu būdu išvengiama uždegimo. Žinoma, tai priklauso ir nuo paties organizmo atsparumo. Kai kuriais atvejais (gerokai rečiau) peritonitą gali sukelti dirginančios medžiagos, pvz. į pilvaplėvės ertmę išsiliejęs kraujas ar tulžis, skrandžio rūgštis ir pan.
Gydytojui čiuopiant pilvą, pacientas jaučia skausmą, kuris ypač sustiprėja paspaudus pilvą ir staigiai jį atleidus.
Iš anksto prognozuoti, kiek laiko užtruks gydymas, sunku – tai priklauso nuo pilvaplėvės uždegimą sukėlusios ligos sunkumo, kiek organizmas sugeba priešintis infekcijai ir pan.
Dažniausiai chirurginiu būdu šalinamas uždegiminis židinys, prakiurusi opa ar plyšusi cista – galimos priežastys, kurios sukėlė peritonitą. Po operacijos pilvo ertmėje gali būti palikti drenai, pro kuriuos dar kurį laiką pilvaplėvės ertmė praplaunama, pašalinami pūliai.
Pacientui paprastai skiriami plataus veikimo spektro antibiotikai, nuskausminamieji bei gydomos galimos ligos komplikacijos.